Žaliasis rizotas

Na kiek nusižengiau taisyklėms gamindama šį rizotą, bet turbūt nieks nepyks, kad šį "ryžiuotį" pavadinau būtent taip :)


Man reikėjo:
  • Pusantros stiklinės nevirtų ryžių
  • Poro
  • Svogūno
  • Poros skiltelių česnako
  • Brokolio
  • 1,5 sultinio kubelio
  • 3 stiklinių vandens (na, dvigubai tiek, kiek naudojau ryžių)
  • Riebalų: šaukšto sviesto arba margarino, arba poros, trejeto šaukštų aliejaus
  • Žiupsnio druskos
O gaminau štai taip:
Gilioje keptuvėje įkaitinau/ištirpdžiau riebaliukus ir ten subėriau sausus ryžius. Juos, maišydama, skrudinau (pakankamai netrumpai). Kai tapo permatomi ir apskrudo - sudėjau smulkintą svogūną ir plonais griežinėliais pjaustytą česnaką. Kai pasklido malonus jųdviejų kvapas - supyliau virintą vandenį, su jame ištirpintais sultinio kubeliais, sudėjau griežinėliais pjaustytą porą. Troškinau vis pamaišydama tai uždengtoje, tai atviroje keptuvėje ant silpnos ugnies.
Į tą laiką susmulkinau brokolį (na, išskirsčiau žiedynais), ir pora minučių apviriau pasūdytame vandenyje.
Kai ryžiai buvo gatavi (tiesiog nebelieka skysčio ir matosi, kad jie purūs ir minkšti), suverčiau ten virtą brokolį, viską gerai išmaišiau ir uždengiau dangčiu. Palikau ant labai silpnos ugnies kelioms minutėms, kad kvapai vienas su kitu "susigyventų" (galima pamaišyti, jei manote, kad gali prikibti prie keptuvės dugno).

Ir...Ot velnias! Vyras tik dabar priminė, kad šaldytuve šiam reikalui dar buvo paruošta grietinėlė (visai išgalvos išgaravo, kad dar jam vakar neleidau jos vartot...Ot nenaudėlė esu...:)) Planuose buvo ją skiesti su vandeniu (50/50) ir taip troškinti ryžius. Tad, jei ūpas yra, galite pamėginti ir taip. Nors iš tikrųjų ir tiesiog su vandenėliu buvo laaabai skanu.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.

Ieškoti šiame dienoraštyje

Peržiūrų skaičius